laužas

1 láužas sm. (3) 1. K, R305 krūva virbų, žabų, šakų, medgalių: Koks láužas iš šakų ir sulūžusių medžių sukrautas! J. Laužas, šūtis malkų SD354. Atsikėlė iš po láužo Tj. Sulaužė láužą ir užkūrė ugnį Vžns. Niekas tų medžių laužo neėmė A1884,417. Iš šakų ir žabų laužą suvertęs BM66. Gilumoje miško žvėrys turi savo guolius po laužaĩs A.Baran. Vilkas įlindo į laužą, o meška eglėj susirangė S.Dauk. Visos žuvys pasislėpė po laužaĩs Kpč. Ir uždėjo nuometėlį kaip girios lauželį DvD198. Ir paskyrė man vietelę kaip girioj lauželį JD142. O kur tave palaidos, pijokėli mano? – Laužytyje, kelmytyje, širdele mano Jš. ^ Rugiai kaip láužas (labai geri) Ds, Skr. Miežiai mūsų didžiausi, kaip láužas Grg. Láužas – ne kviečiai (geri)! Ktk. Tokios didelės bulvės, kai laužas Skr. Kad tik būtų laužų, o gyvačių netrūks PPr255. Duok, Dieve, laužą, o gyvačių – iš nakties LTR(Pp). Negulk su gyvate į vieną laužą (su blogu žmogum nesusidėk) Skr. Kad tu láužu kur nueitum! (švelnus keiksmas) Švnč. Kad tu láužu! Dglš. Kad anies láužu nueję! Dglš. O kad jį láužas kur: an galo liežiuvio sukas, negaliu pasakyt Švnč. 2. deganti malkų, šakų, žabų krūva: Mes sušalę prie laužo susėsime lyg vaikai prie gimtinės ugniakuro A.Vencl. Skautų atsisveikinimas su stovykla įvyks prie tradicinio laužo sp. Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs A.Baran. Ir sudegino jas gyvas ant laužo BsMtI79. 3. LB211 lokio guolis: Meška išsirioglino iš laužo rš. ^ Gyvena kaip meška lauže, tik pilvas valgyti prašo, o sriubos – nė lašo PPr60. Ar išsikelsi kada kai meška iš laužo! Sln. Eina kaip meška laužan gultų KrvP. Sėdėk užsidaręs kaip meška lauže sp. 4. suversta kokių nors netikusių, sulaužytų daiktų krūva: Pabūklų laužas vartos prie kelių T.Tilv. Spraga sienoje buvo užgriozdinta katilų laužu rš. Tenai buvo prinešta visokio láužo OG29. | prk.: Baisus laužas (netvarka) pas mus, kaip kiaulmigis Ukm. 5. N nulaužta šaka, sausa šaka. 6. prk. sena, sukrypusi troba, lūšna: Jam besidarbuojant, senasis laužas kitaip ėmė atrodyti LzP. Kaip galėjo jis tokiame lauže ir apsigyvent! Krsn. Miestuose visus láužus liepia griaut Lš. Buvo laužẽlis (prasta pirkutė), ir tas sudegė Arm. Ejo ejo ir atrado laužùką, tokią trobikę Vž. ║ Švnč suiręs, netikęs koks daiktas: Nusipirko tokį láužą Jnš. To láužo čia nei besutaisysi, nei be ką Pc. 7. prk. apie apsileidusį, nevikrų, sugriuvusį, tinginį žmogų: Kur aš išmokysiu tokį láužą! An. Būtų jaunas vyras, bet baisus láužas Krp. Duktė tikras láužas, neapsitvarkius Dsm. Žmogus toks sudribęs, kad nė kokio darbo nepadirba, láužas Škn. Toks jau láužas iš mažų dienų: sakyk ar nesakyk, visur šiukšlės, pats apstyręs Paį. Tie vyrai amžini laužaĩ Ėr. Apsimynę kaip laužaĩ Kp.